Draugai

Židiniai

Travertinas

Travertinas (a.k. Travertine). Jį galime vertinti kaip klasikinį akmenį. Travertinas populiarus belaikis, įgavęs miesto statusą, naudojamas tiek ofisų pastatuose, traukinių stotyse, teatruose. Romėnai Travertiną naudojo išorinių sienų statybai, kurios dar stovi ir šiandien, praėjus 2000 metams.

Nuosėdinė uoliena. Travertinas yra cheminių reakcijų padarinys - šilto pavasario metu persisunkiąs klintyje, persotintas ir gausus kalcio karbonato, vanduo išgaruodamas palieka sluoksnius, ištirpusios klinties bei kitų mineralų, kurie laikui bėgant kristalizuojasi . Travertinui charakteringos mažos tuštumėlės susidarancios dėl į spąstus pakliuvusių dujų burbuliukų.

Sudėtis: kalcitas, kalcio karbonatai, kiti mineralai bei organinės medžiagos įtakojančios uolienų spalvą.

Kietumas: minkštas, apie 3 (pagal Moso skalę deimantas 10).

Poringumas: 5–12 mm.

Vandens įgeriamumas: 2–5 %.

Erozija: ilgai veikiamas saulės spindulių turi tendenciją blukti.

Polinkis: absorbuoja aliejų, skysčius, jautrus įbrėžimams, rūgštims. Jei Travertinas turės tiesioginį kontaktą su maistu, rekomenduotina akmens paviršių padengti aliejui ir vandeniui atspariu impregnatu.

Spalva: randamas įvairių spalvų.

Apdirbimas: poliruotas, šlifuotas, užpildytom tuštumėlėm, neužpildytom tuštumėlėm.